 |
| Kleopas Gaigalis |
Grupė
pažangių Lietuvos ryšių specialistų (inž. A.Sruoga, inž. I.Sližys, inž.
P.Masiulis) dar 1920 metais ėmė rūpintis dėl radijo stoties statybos.
Radijo ryšio vystymosi kryptį Lietuvoje nulėmė išplėstinis
pasitarimas (prisijungė inž. A.Jurskis, inž. A.Fadeevas, P.Mašiotas), kuris priėmė
teisingą tam laikotarpiui sprendimą statyti radijo stotį su negęstančių bangų
lempiniu generatoriumi. Stoties radijo siųstuvo ir radijo įrenginio technines sąlygas
paruošė radijo inžinierius A.Jurskis.
Užsakymas pastatyti radijo stotį buvo atiduotas prancūzų firmai
SFR, kuri 1923 metais pradėjo statybos darbus Žaliakalnyje, toje pat vietoje, kur
stovėjo senoji telegrafo stotis. Stoties ir statybos viršininku buvo paskirtas patyręs
radijo inžinierius Kleopas Gaigalis.
1926 m. birželio 12 dieną pirmą kartą radijas prakalbo
lietuviškai. Ši data laikoma Lietuvos radiofonijos gimtadieniu.
Kaune, Žaliakalnyje buvo pastatyta 3,5 kW ( o ne 7 kW, kaip kad buvo
rašoma to meto radiogramose) galios radijo stotis. Siųstuvas dirbo 1961 metro banga (
153 kHz). Antena buvo įrengta ant dviejų 150 metrų aukščio stulpų. Siųstuvo
techniniai duomenys buvo žemi. Perduodamų dažnių juosta buvo nuo 300 iki 2400 Hz, t.y.
2,1 kHz, kai tuo tarpu kokybiškoms muzikinėms laidoms perduoti reikalinga ne mažesnė
kaip 9 kHz perdavimo dažnių juosta. Iki 1928 metų tokie siųstuvo techniniai parametrai
Lietuvai buvo pilnai pakankami.1928-1931 metais kaimyninėse šalyse atsirado galingos
radijo stotys. Pvz. Varšuvoje 120 kW, Maskvoje ir Leningrade po 100 kW, Kenigsberge - 60
kW ir kitos. Kauno radijo stotį gelbėjo tiktai gera geografinė padėtis 75 metrų
kalnas ir 150 metrų antena.
Vilniaus radijo stotys
 |
Vilniaus radijo
stoties viršininkas Petras Radžiūnas |
1927 metais pirmąją radijo stotį Vilniuje, Žvėryne, Vytauto gatvėje pradėjo statyti lenkų akcinė draugija "Polskie Radio" sukurta 1926 metais. Ji turėjo teisę statyti ir eksploatuoti visas radijo stotis Lenkijoje. (Kaip žinome, nuo 1919 iki 1939 metų Vilniaus kraštas buvo okupuotas lenkų). Buvo numatyta, kad 0,5 kW galios Vilniaus radijo stotis dirbs 234,4 metro banga. Lenkijoje tuo metu dirbo šios radijo stotys: Varšuvoje 10 kW - 1111 metro banga, Poznanėje 1,5 kW - 180,4 metro banga, Krokuvoje 1,5 kW - 422 metro banga. Buvo projektuojamos radijo stotys Katovicuose, Lvove ir Vilniuje. Statybos metu Vilniaus radijo stoties galia buvo padidinta iki 1,5 kW. Stotis pradėjo dirbti 435 metrų banga 1927 metų pabaigoje. Ji dirbo iki 1931 metų.
1931 metais buvo pastatyta nauja 16 kW galios radijo stotis Liepkalnyje. Jos siųstuvas dirbo 536 kHz dažniu. 1936 metais siųstuvo galia buvo padidinta iki 50 kW. Stotyje dirbo 73 žmonės. Radijo stotis Liepkalnio gatvėje trukdė besiplečiančiam oro uostui, todėl 1937 metais ji buvo perkelta į Viršuliškes.
1945 metais pradėjo dirbti po karo atstatyta Vilniaus Viršuliškių radijo stotis. Nuo šios stoties darbo pradžios prasidėjo ir mūsų įmonės veikla. Per tą laiką ne kartą keitėsi įmonės pavadinimas ir struktūra, tačiau pagrindinis jos uždavinys visą laiką buvo tas pats plėtoti radijo ir televizijos priemonių tinklą, kad radijo ir televizijos laidas girdėtų ir matytų kuo daugiau Lietuvos gyventojų.
Klaipėdos radijo stotis
Mažos galios Kauno radijo stotis negalėjo aprėpti Lietuvos vakarinių rajonų. Progresyviai mąstantys Lietuvos visuomenės atstovai dar 1933 metais pradėjo reikalauti iš vyriausybės Klaipėdos krašte pastatyti radijo stotį. Dėl lėšų stokos stoties atidarymas užsitęsė iki 1936 metų.
Radijo stotis buvo pastatyta Jakų dvare, 6 km atstumu nuo Klaipėdos. Jos galia 10 kW, dirbo 531 metro banga. Programa į radijo stotį buvo perduodama kabeliu iš studijos Klaipėdoje.
Siųstuvas atitiko paskutinius to laiko radiotechnikos reikalavimus. Siųstuve buvo panaudotos olandų firmos "Phillips" elektroninės lempos. Paskutinių dviejų kaskadų lempos buvo aušinamos distiliuotu vandeniu. Radijo stotis transliavo Lietuvos programą iki 1939 metų kovo 22 dienos.
Kai kurių Europos radijo stočių galios
padidėjimas 1928-1933 m m.
| Stoties pavadinimas |
Dažnis, kHz |
Galia, kW |
| 1928 m. |
1933 m. |
| Minskas |
1450 |
1.5 |
40.0 |
| Kijevas |
1420 |
1.0 |
33.0 |
| Liuksemburgas |
1380 |
1.0 |
20.0 |
| Leningradas |
1340 |
1.5 |
100.0 |
| Helsinkis |
1310 |
2.0 |
13.2 |
| Praha |
860 |
5.0 |
120.0 |
| Leipcigas |
820 |
9.0 |
120.0 |
| Talinas |
735 |
2.2 |
11.0 |
| Vilnius |
689 |
1.5 |
16.0 |
| Roma |
669 |
3.0 |
50.0 |
| Stokholmas |
660 |
1.5 |
75.0 |
| Oslas |
650 |
1.5 |
60.0 |
| Ryga |
570 |
2.0 |
15.0 |
| Miunchenas |
560 |
9.0 |
60.0 |
| Budapeštas |
540 |
4.5 |
60.0 |
| Maskva, Popovo vardo |
444 |
1.0 |
40.0 |
| Varšuva |
270 |
10.0 |
158.0 |
| Maskva,
Kominternas 1 |
207 |
40.0 |
500.0 |
| Paryžius,
SFR |
171 |
12.0 |
75.0 |
| Gujzenas |
154 |
7.0 |
20.0 |
| Kaunas |
153 |
3.5 |
7.0 |
| Paryžius, Eifelis |
133 |
50.0 |
75.0 |
