UTB siųstuvų salė Vilniuje, Konarskio gatvėje

1958 metais buvo sudaryta Radiotechnikos ir radioelektronikos komisija prie Valstybinio mokslo - technikos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, kurios sudėtyje buvo žymūs mokslininkai ir inžinieriai. Pagal komisijos nario Kauno politechnikos instituto radiotechnikos katedros vedėjo docento I.Stanaičio projektą buvo nuspręsta kurti ultratrumpųjų (UTB) radijo stočių tinklą Lietuvoje, nes vidutiniųjų ilgųjų ir trumpųjų bangų diapazonai buvo jau perpildyti.

1965 metais ultratrumpųjų bangų siuntimui respublikoje jau buvo pastatyti aštuoni UTB siųstuvai: po du Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Jie aprėpė 80 % respublikos teritorijos.

1970 metų pabaigoje UTB radijo stočių skaičius padidėjo iki dešimties ir aprėpė visą Lietuvos teritoriją.

Televizijos raida

1957 metų balandžio 30 dieną iš Vilniaus buvo pradėta transliuoti pirmoji Lietuvos televizijos programa. Siųstuvo galia 15/7.5 kW, metalinio bokšto aukštis 180 metrų. TV laidos buvo matomos iki 100 kilometrų atstumu nuo Vilniaus.

1958 metais Kaune, Prisikėlimo bažnyčios patalpose (čia veikė radijo gamyklos cechai) buvo sumontuotas laikinas 100 W televizijos retransliatorius. 1960 metais vietoje jo Žaliakalnyje buvo pastatyta galinga radijo ir televizijos stotis.

Radijo relinė linija Vilnius - Kaunas pastatyta 1961 m. Į telecentrą buvo pakloti koaksialiniai kabeliai iš Kauno sporto halės bei "Žalgirio" aikštyno. Tai leido Vilniaus kilnojamai televizijos stočiai rengti tiesioginius reportažus.

Vilniaus televizijos stoties aprėptis sparčiai plėtėsi. 1958 metais pradėjo dirbti 100 W galios televizijos retransliatorius Kėdainiuose, 1959 metais - Panevėžyje. Tokie retransliatoriai taip pat buvo pastatyti Raseiniuose, Tauragėje ir kitur. 1960 metais televizija jau aprėpė teritoriją, kurioje gyveno 60 % Lietuvos gyventojų.

1959 metais buvo pradėta statyti pirmoji radijo relinė linija Lietuvoje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Magistralės ilgis 230 kilometrų. Tada Klaipėdoje buvo pastatytas 100 W galios TV siuntimo stotis. 1962 m. buvo sumontuotas 5/2,5 kW galios siųstuvas "Igla".

Tuo pat metu per Lietuvos teritoriją buvo statoma kita galinga radijo relinė linija Minskas-Vilnius-Kaunas-Ryga-Talinas-Leningradas, per kurią keitėsi programomis Vilnius, Leningradas, Talinas, Ryga ir Maskva. Tam tikslui buvo pastatyta galinga radijo stotis Šiauliuose. Būtent ši radijo relinė linija leido mums išeiti į interviziją. 1961 metų balandžio 14 dieną per ją buvo perduodama Maskvos televizijos laida apie kosmonauto J.A.Gagarino sutikimą, kurią pirmą kartą žiūrėjo milijonai Europos šalių gyventojų.

Panevėžio RRS

1970 metų sausio 23 dieną pradėjo veikti Anykščių radijo ir televizijos stotis Viešintose. Nuo šios dienos televizijos laidas praktiškai gali matyti žiūrovai visoje Lietuvos teritorijoje. Viešintų radijo televizijos stotyje įrengtas 5 kW galios televizijos siųstuvas, pagamintas Čekijoje. Programų transliacijai iš Vilniaus pastatyta radijo relinė linija per Molėtus ir Uteną. Molėtuose buvo pastatytas 100 metrų aukščio stiebas. Vėliau radijo relinė linija buvo prailginta per Panevėžį iki Šiaulių, nes iki tol Šiaulių ir Anykščių televizijos stočių bei Panevėžio retransliatoriaus aptarnaujamos zonos teležiūrovai neturėjo galimybės žiūrėti respublikinę programą tuo metu, kai per radijo relinę liniją Vilnius - Kaunas - Šiauliai - Ryga buvo transliuojama Maskvos centrinės televizijos programa.

Pirmasis televizorius Lietuvoje

(Parengta pagal Petro Vanagaičio straipsnį savaitraštyje „Kalba Vilnius“, 1971 m. kovo 12 d.)

1957 metų balandžio 30 dieną iš Vilniaus buvo pradėta transliuoti pirmoji Lietuvos televizijos programa. Dabar žiūrintieji televiziją per savo spalvotus ekranus net neįsivaizduoja, kokie buvo pirmieji televizoriai. Jie atsirado maždaug apie 1930 metus, kai net ir radijo technika dar gyveno savo kūdikystės amžių.
Pasirodžius spaudoje žinutėms, kad Berlyno ir Londono radijo stotys vidutinėmis bangomis per radiją perduoda vaizdus, mūsų radijo mėgėjai sukruto pasigaminti televizorių ir tuos vaizdus pamatyti. Bene pirmąjį Lietuvoje televizorių sukonstravo gabus trumpųjų bangų radijo mėgėjas Kazys Gabriūnas, tuo metu gyvenęs Jonavoje. Jam talkino kitas radijo mėgėjas, bet jo pavardės P.Vanagaitis neprisiminė.
Televizoriai tuo metu buvo konstruojami iš dviejų paprastų radijo imtuvų. Vienu buvo priimamas garsas, kitu – vaizdas. Prie vaizdą priimančio imtuvo buvo prijungiamas žemo dažnio stiprintuvas, iš kurio signalai patekdavo į didelę neoninę lempą. Prieš lempą įtaisydavo didelį aliuminio diską su tam tikra tvarka išdėstytomis skylutėmis. Diską suko elektros motoriukas.
Žiūrint pro besisukantį diską į neoninėje lempoje paliktą langelį, buvo matyti mažytis vaizdas. Kad jis nesuirtų, disko apsisukimai turėjo būti labai pastovūs, sinchronizuoti su radijo stoties siunčiamais vaizdo signalais. Žiūrovas viena ranka reostato rankenėle reguliuodavo elektros tinklo pasikeitimus (stabilizatorių tuo metu dar nebuvo), o kita lengvu piršto lietimu prilaikydavo ar atleisdavo disko sukimąsi, taip reguliuodamas jo greitį.
Tiksliai išmušti diske apie vieno milimetro kvadratines skylutes gana sunku. Todėl jos būdavo daromos didesnės, ir ant jų užlipinami popierėliai, kuriuos derinimo metu buvo galima šen ten paslinkti. Jei kuri nors skylutė atsirasdavo netikslioje vietoje, vaizde atsirasdavo šviesus ar tamsus ruoželis arba kreiva eilutė.
Degtukų dėžutės dydžio ekrane žiūrovai matydavo smuikuojantį muzikantą, dainuojančio artisto veidą ar kitą vaizdą stambiu planu. Televizijos seansai trukdavo apie pusvalandį ir ilgiau, bet radijo mėgėjus domino ne tiek programa, kiek pats vaizdo perdavimo faktas.
Televizijos vaizdą vidutinėmis bangomis (apie 300 metrų) buvo galima matyti beveik iš visos Europos. Tačiau dėl tokio ilgio radijo bangų mažo dažnio negalima būdavo pasiekti geros kokybės vaizdo, net vėliau panaudojus vietoje mechaninių elektroninius prietaisus. Antra vertus, viena televizijos vaizdą transliuojanti stotis užimdavo beveik visą vidutinių bangų diapazoną. Tokia prabanga buvo galima tuo metu, kai dirbo mažai stočių ir bandymams buvo pasirenkamas apytuštis laikas. Šiuo metu tokie eksperimentai būtų visiškai neįmanomi.