2007 m. kovo 9 d.

Skaitmeninė televizija - jau penkiuose miestuose Šiandien AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (trumpiau Telecentras) pradėjo eksploatuoti skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) siuntimo stotis Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Nacionalinio mąsto transliuotojų LTV, LTV2, BTV, LNK, TV1, TV3 ir Tango TV siunčiamas nemokamas televizijos programas Kauno gyventojai jau gali matyti 44, Šiaulių - 57, Panevėžio - 58, Klaipėdoje - 60 kanalu. Planuojama, kad nuo liepos 1 dienos šiais kanalais bus transliuojamos ir naujos televizijos programos - BTV Linksmas, Info TV bei Bravo TV. Dešimt koduotų UAB "Mikrovisatos TV" programų (RTR Planeta, RTL, Discovery Channel, National Geographic, Animal Planet, MTV, EuroSport, Balticum Auksinis, Cartoon Networks, CNN International) - klaipėdiečiai mato - 38, šiauliečiai - 63, panevėžiečiai - 62 kanalu. Kol kas dėl techninių nesklandumų "Mikrovisatos TV" programos neįjungtos Kauno gyventojams. Kaip šiandien surengtoje spaudos konferencijoje sakė Telecentro generalinis direktorius Algirdas Vydmontas, Kaunui skirtu 33 kanalu, kol kas siunčiama analoginė televizija (BTV kanalas), tačiau derybos vyksta ir kauniečiams reikės keletą dienų pakentėti. Pagal pradinį skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelį, patvirtintą 2004 metų lapkričio 25 diena, šalyje buvo numatyti keturi DVB-T tinklai. Šių tinklų pagrindą sudarė dideli monokaliniai sinchroniniai tinklai. Laikantis šio modelio, 2006 metų birželio 30 d. Vilniuje pradėjo veikti keturi DVB-T siųstuvai, kuriais numatyta transliuoti 40 televizijos programų. 2006 metais įvykusios Tarptautinės Telekomunikacijų Sąjungos (angl. ITU) organizuotos radijo ryšio konferencijos metu buvo priimtas skaitmeninės televizijos planas. Jame numatyti standartinių TV kanalų priskyrimai leido sumažinti monokanalinių sinchroninių tinklų dydį bei padidinti skaitmeninei televizijai naudojamų kanalų skaičių. Todėl šiuo metu DVB-T tinklai Lietuvoje yra įrengiami pagal Ženeva-06 planą. Šiandien Telecentro siųstuvai pradėjo veikti Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Kiekviename šių miestų DVB-T bus matoma nuo 50 iki 80 kilometrų spinduliu. Trečiajame plėtros etape siųstuvai turėtų būti įrengti Alytuje, Utenoje, Tauragėje, Biržuose, Marijampolėje, Mažeikiuose, Druskininkuose, Viešintose ir Molėtuose, tačiau, pasak A.Vydmonto, dirbant laikantis Ženeva - 06 plano, išsiplės siųstuvų apimties zonos, todėl gali paaiškėti, jog kai kuriuose miestuose jų įrenginėti nereikės. Skaitmeninė televizija nuo analoginės skiriasi tuo, kad vaizdo, garso bei kita papildoma informacija yra perduodama skaitmeninių kodų seka. Prieš siunčiant žiūrovui, informacija yra suglaudinama - pašalinamos tos vaizdo ir garso detalės, kurioms žmogaus rega ir klausa nėra jautrios. Dėl šios priežasties DVB-T kur kas geriau išnaudoja transliacijoms skirtą spektrą. Skaitmeninėje televizijoje naudojami klaidų taisymo algoritmai žymiai padidina skaitmeninio signalo atsparumą siuntimo klaidoms bei trukdžiams. Dėl audiovizualinės informacijos glaudinimo principų ir skaitmeninių jos perdavimo metodų žiūrovas turi galimybę matyti vaizdą be pasikartojančių kontūrų, triukšmų ir kitų analoginėje transliacijose pastebimų defektų. Kadangi DVB-T sistema yra ypač atspari atspindžiams, todėl visi tinklo siųstuvai transliacijoms gali naudoti tą patį radijo dažnį netrukdydami vienas kitam. O tai yra labai paranku norint sukurti nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvų tinklą, kai turimų superaukšto bei ultraaukšto dažnio kanalų skaičius yra labai ribotas. Pradžioje DVB-T tinklų plėtrai Lietuvoje buvo planuota naudoti MPEG-2 vaizdo glaudinimo standartą. Tokiu atveju vienu tinklu būtų buvę galima transliuoti keturias aukštos kokybės standartinės raiškos programas. Tačiau skaitmeninės antžeminės televizijos Lietuvoje plėtra sutapo su naujos kartos vaizdo glaudinimo formatų plitimu. Efektyviausias iš jų šiuo metu yra MPEG-4 AVC / H.264. Telecentras pasiūlė tokį standartą naudoti Lietuvoje. Atlikus palyginamuosius bandymus, transliuotojai jį ir pasirinko. Pagrindinė priežastis - vienu DVB-T tinklu galima transliuoti 10 aukštos kokybės televizijos programų. Be to šio standarto panaudojimas ateityje leis tikėtis didelės raiškos televizijos (HDTV) programų antžeminės TV tinkluose. Norint žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją, reikalingas DVB-T imtuvas, palaikantis MPEG-4 AVC/H.264 glaudinimą. Imtuvas tiesiogiai jungiamas prie Jūsų televizoriaus ir decimetrinių bangų antenos. Jei norėsite matyti ir mokamą programų paketą, įsitikinkite ar planuojamame įsigyti imtuve yra numatyta vieta specialiai programų platintojo kortelei įstatyti. Kiek turite televizorių tiek reikės ir imtuvų, žinoma jei norite turimais televizoriais vienu metu žiūrėti skirtingas programas. Imtuvų atvežimu į Lietuvą rūpinasi retransliuotojai - "Mikrovisatos TV" ir "Tele-3" bei buitine technika prekiaujančios parduotuvės. Šių imtuvų Lietuvoje dar nėra. Pasak A.Vydmonto, nesuprantama ko prekybininkai laukia ir kodėl DVB-T plėtrą reguliuojančios institucijos jų neragina, nes žmonių susidomėjimas skaitmenine antžemine televizija tikrai yra. Tai įrodo ir Estijos pavyzdys. Šioje valstybėje DVB-T įjungta tik 2006 metų gruodžio 15 dieną, tačiau ji jau dabar turi daugiau nei 6000 abonentų. Spaudos konferencijoje dalyvavusio "Mikrovisata TV" DVB-T projektų vadovo Giedriaus Gipo teigimu, vis dar intensyviai dirbama su abonentinės įrangos gamintojais, todėl imtuvai tikrai bus. Planuojama, kad juos bus galima įsigyti kartu su "Mikrovisatos TV" paslaugomis. Abonentas (kartu su įranga) turėtų kainuoti 35 litus mėnesiui.