 |
|
 |
|
| eMobility platforma ir mobiliųjų paslaugų rytdiena |
SDH radiorelinių linijų tinklas |
Telecentro pre-WiMAX - pasaulinio lygio ryšys | Archyvas |
|
|
SDH radiorelinių linijų tinklas Nuo 2003 metų veikia bendrovės SDH (angl. Sinchronous Digital Hierarhy) radiorelinių linijų (RRL) tinklas. Magistralinio tinklo statyba prasidėjo 2002 metų gegužės mėnesį. Per pusmetį sumontuota, suderinta ir patikrinta įranga 18-oje stočių. Gerai organizuojant darbus pavyko per trumpą laiką pavyko realizuoti gana sudėtingą bei brangų projektą, atveriantį įmonei naujas galimybes. Buvo pasiekti keli svarbūs tikslai: sukurtas modernus skaitmeninis tinklas, padedantis kurti naują įmonės tinklų infrastruktūrą, teikti duomenų perdavimo paslaugas privatiems klientams bei įmonėms, vystyti skaitmeninės televizijos bei skaitmeninio radijo tinklus. Statybos metu sutelkti visi įmonės pajėgumai: dirbo trys anteninių bei po vieną energetinių ir radiorelinių įrenginių brigados, kurioms vadovavo Romualdas Lukšys ir Eugenijus Naujikas. Joms talkino NEC kompanijos specialistai: Shinichi Ishida, Patrick Linnebank, Yusuke Suenaga, Ishfaq Nazir ir kiti. Visus naujos įrangos instaliacijos projektus atliko įmonės Techninės plėtros skyriaus inžinieriai: Marek Gaidukevič ir Jonas Baniūnas. Sklandus ir suderintas įmonės specialistų darbas, kvalifikuota ir laiku suteikta NEC kompanijos pagalba leido 2003 m. sausio mėnesį pradėti SDH RRL tinklo eksploataciją. Nuo tada TV signalai paskirstomi skaitmenine forma. Tai pagerino signalų kokybinius parametrus bei padidino perdavimo patikimumą. Visų Lietuvos miestų gyventojai mato ir girdi aukštos kokybės televizijos ir radijo programas nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra siųstuvai: Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, ar Tauragėje.
Iki 2003 metų sausio visi signalai buvo skirstomi analoginėmis radiorelinėmis linijomis. Ši įranga buvo eksploatuojama daugiau nei 20 metų ir jau negalėjo tenkinti bendrovės poreikių bei užsakovų reikalavimų. Tai buvo ne vienintelė priežastis, paskatinusi modernizuoti analoginius signalų perdavimo tinklus. Analoginė RRL įranga, pagaminta Rusijoje bei Gruzijoje, veikė OIRT-2 3,6-3,9 GHz dažnių diapazone, kuris neatitinka Europoje naudojamo standarto ITU-R, todėl AB Lietuvos radijo ir televizijos centras turėjo kuo skubiau atlaisvinti šį diapazoną. Bendrovė nebegalėjo pradėti skaitmeninės televizijos ir radijo tinklų diegimo projektų, neįmanomas būtų ir duomenų perdavimo projektų įgyvendinimas Skaitmeninio SDH tinklo pagrindas - ilgų atstumų radiorelinės linijos. Tinklo išskirtinis bruožas - ryšys tarp objektų (stočių) perduodamas radijo bangomis. Panašaus tinklo statyba panaudojant šviesolaidžius būtų kainavusi kelis kartus brangiau ir neatitikusi tuometinių bendrovės poreikių. Tokio tinklo statyba būtų užtrukusi kelerius metus, todėl diegiant RRL tikslai pasiekti kur kas greičiau. Žiedinė tinklo konfigūracija užtikrina perduodamų signalų patikimumą, įrangos rezervą. SDH technologija daug pranašesnė už savo pirmtakę PDH (angl. Plesiochronous Digital Hierarchy), jos pralaidumas kelis kartus didesnis. Tai lanksti magistralinių tinklų technologija. Nepaisant technologijų integracijos su TCP/IP tinklais ji iki šiol nepraranda savo populiarumo, nes yra nebrangi ir patikima. Dar vienas svarbus SDH pliusas: įdiegus STM-1 magistrales, ateityje galima didinti jų pralaidumą atnaujinant tą pačią įrangą. SDH RRL tinklas aprėpia visą respublikos teritoriją, todėl bendrovė gali pateikti savo paslaugas užsakovui, esančiam bet kurioje Lietuvos vietoje, sujungti objektus, kurių pageidauja užsakovas. SDH RRL tinklas nuolat plečiamas, prie skaitmeninio tinklo prijungiamos naujos radiorelinės stotys (RRS). 2003-2004 metais prie 18-kos stočių žiedo buvo prijungtos dar 6-ios RRS: Biržų, Mažeikių, Nidos, Alytaus, Marijampolės ir Druskininkų. Vėliau Ignalinos, Naujosios Akmenės, Telšių, Skuodo, Raseinių, Šalčininkų ir Varėnos, o 2007 m. nauja Rokiškio RRS. |
